Mehmeto Akifo Ersoy eilėraštis „Çanakkale“ .. „Aš daug kartų jo klausiausi, sveiki atvykę į jus“

CANAKKALE KANKINIAM

Kas yra šis sąsiaurio karas? Ar tu turi sutuoktinį šiame pasaulyje?
Keturios ar penkios tankiausios armijos kraunasi
Į Marmarą rasti kelią per kalną
Mažytė žemė, apsupta daugybės laivynų.
Kokia begėdiška baimė, kad horizontai uždaryti
Nerde- gösterdiği vahşetle “bu bir Avrupalı!”
Tai verčia sakyti – plėšrių, emocingų hijenų spiečius
Jei toks yra, jis pateko į atvirą kamerą ar narvą.
Senasis pasaulis, Naujasis pasaulis, visi žmonės
Jis verda kaip smėlis, Ar tai Apokalipsė, tikra Apokalipsė!

-

Prieš tave stovi septyni pasaulio klimatai,
Jūs žiūrite į Australiją su Australija.
Veidai skirtingi, kalbos, oda spalvinga,
Yra paprastas incidentas; Žiaurumai yra vienodi.
Kai kurie yra induistai, kiti – kanibalai, kai kurie – nežinau, kas po velnių.
Žinote, ši gėdinga invazija taip pat yra tironija.
O, argi nėra to dvidešimtojo amžiaus, tos kilnios būtybės?
Kad ir kiek jis turi mėgstamiausių, jis tikrai apgailėtinas.
Jis vėmė, keletą mėnesių stovėdamas priešais Mehmetčiką,
Jis begėdiškai išpylė marihuaną į pilvą.

-

Net jei kaukė nebūtų suplyšusi, tas veidas mums vis tiek skaudėtų.
Klaidinga tikrovė, vadinama civilizacija, yra begėdiška!
Tada prakeiktojo sunaikinimo priežastis
Jie tokie puikūs, kad kiekvienas iš jų sunaikina dalį turto.
Motyvai iš anapus drasko horizontą,
Žemės drebėjimai drebina mintis nuo Berio,
Bombos žaibas nusileido iš jo smegenų ir į kiekvieną apkasą,
Tas kareivis liūtas nublanksta ant tavo krūtinės.
Tūkstančiai kanalizacijos kaip pragaras po žeme,
Šimtai vyrų sudegino dėl kiekvienos išleidžiamų nuotekų.

-

Dangus mirtyje nusileidžia, žemė mirus išsiveržimui,
Kokia siaubinga pūga, žmogaus nuolaužos nupūstos.
Galva, akis, kamienas, koja, ranka, žandikaulis, pirštas, ranka, pėda
Smarkiai liejasi ant keterų ir slėnių.
Tos bailios rankos, apsirengusios šarvais, sklaidosi,
Žaibų potvyniai, ugnies potvyniai.
Ji suteikia ugnį atviroms krūtims,
Nesuskaičiuojama daugybė lėktuvų, keliaujančių pulkais.
Kulkos, kuriomis patrankos sviediniai lyja dažniau nei patrankų sviediniai
Stebėkite, kaip herojiška armija juokiasi iš šios grėsmės.

-

Ji nenori nei plieninių redutų, nei siaubingo priešo,
Ar įmanoma nuimti tikėjimo klodus iš krūtinės?
Kuri jėga jį sunaikins, po velnių?
Kadangi tai yra dieviškasis objektas, tekstas yra įtvirtinimas.
Nuimamos įtvirtintos pozicijos,
Dirbtinė žmonija negali sulaikyti žmogaus ryžto.
Šios krūtys yra amžina Hudos riba
Jis pasakė: „Tai mano sun-i bedi, netrypi jo“.
Aš sakiau Asimo karta! Tiesos kartos,
Na, jis savo garbės nepažeidė, nepadarys!

-

Kankinio kūnas, pažvelk į kalnus, akmenis,
Jei ne tas nusilenkimas, pasaulis nenusilenktų.
Jis buvo nušautas ir guli ant švarios kaktos,
O Viešpatie, kokios saulės leidžiasi dėl pusmėnulio!
O, jis krito ant žemės už šią žemę, kareivi!
Jei protėviai nusileis iš dangaus ir jį pabučiuotų, tai paliestų jo tyrą kaktą.
Koks tu puikus, kad tavo kraujas gelbsti Tawhidą,
Bedro liūtai buvo tik tokie šlovingi.
Kas kasys tą makberį, kuris tau nebus per siauras?
“Gömelim gel seni tarihe!” desem, sığmazsın.
Tos knygos neužtenka visai literatūrai, kurią joje išleidote,
Tik amžinybė gali tave patenkinti.

-

Jei aš pastatysiu Kaabą virš tavo galvos sakydamas „tai akmuo“,
Net jei išgirstu savo sielos apreiškimą, galiu jį perduoti.
Tada, jei paimsiu dangų, su Rida garbe,
Jei nuvesiu tave į tavo kraujuojantį sarkofagą su visu jo atlygiu,
Net jei pasieksiu šventovę su atvira ebri-i nisan, lubomis
Jei aš pravažiuosiu Sureyya su septyniomis lempomis iš ten.
Po šiuo sietynu esate apsipylęs krauju
Jei tau atnešu mėnulio šviesą, kai tu guli naktį
Jei priversiu tave laukti iki prisikėlimo kaip Türbedarinas
Jei aš priversiu tavo sietyną spindėti dienos aušra,
Jei tavo labui supurtysiu uždengtus maurų vakarus
Negaliu pasakyti tavo atmintyje, kad vėl galėčiau ką nors padaryti.

-

Tu esi tas, kuris sunaikino paskutinių teisuolių valstybę,
mylimiausias jūsų dainos sultonas Saladinas
Surengėte susitikimą kaip Kılıças Arslanas, gerbėjas
Jūs, supantys islamą ir jį dusinantys, nusivylę
Sulaužei ir sudaužei tą geležinį ratą ant krūtinės
Tu, kurio vardas keliauja su tavo siela
Jei būsite palaidotas vynuogyne, perpilsite, deja!
Šie horizontai nepasieks jūsų, šis džihadas jūsų nepaims!
O kankinio sūnau, neprašyk iš manęs kankinio.
Sana avucunu açmış duruyor PEYGAMBER…

-

grėsmė: kaupimasis
sun-i beser: pagamintas žmogaus
perpildyti: užpildyti iki perpildymo
iclal: jėga ir galia